PARFAIT |
I sing. | commoenii o commoenivi |
II sing. | commoeniisti o commoenivisti |
III sing. | commoeniit o commoenivit |
I plur. | commoeniĭmus o commoenivĭmus |
II plur. | commoeniistis o commoenivistis |
III plur. | commoeniērunt o commoenivērunt, ēre |
PLUS-QUE-PARFAIT |
I sing. | commoeniĕram o commoenivĕram |
II sing. | commoeniĕras o commoenivĕras |
III sing. | commoeniĕrat o commoenivĕrat |
I plur. | commoenierāmus o commoeniverāmus |
II plur. | commoenierātis o commoeniverātis |
III plur. | commoeniĕrant o commoenivĕrant |
FUTUR ANTÉRIEUR |
I sing. | commoeniĕro o commoenivĕro |
II sing. | commoeniĕris o commoenivĕris |
III sing. | commoeniĕrit o commoenivĕrit |
I plur. | commoenierĭmus o commoeniverĭmus |
II plur. | commoenierĭtis o commoeniverĭtis |
III plur. | commoeniĕrint o commoenivĕrint |