Déclinaison / Conjugueur latin
SINGULIER |
Nom. | inrigivus |
Gen. | inrigivi |
Dat. | inrigivo |
Acc. | inrigivum |
Abl. | inrigivo |
Voc. | inrigive |
PLURIEL |
Nom. | inrigivi |
Gen. | inrigivōrum |
Dat. | inrigivis |
Acc. | inrigivos |
Abl. | inrigivis |
Voc. | inrigivi |
SINGULIER |
Nom. | inrigivă |
Gen. | inrigivae |
Dat. | inrigivae |
Acc. | inrigivam |
Abl. | inrigivā |
Voc. | inrigivă |
PLURIEL |
Nom. | inrigivae |
Gen. | inrigivārum |
Dat. | inrigivis |
Acc. | inrigivas |
Abl. | inrigivis |
Voc. | inrigivae |
SINGULIER |
Nom. | inrigivum |
Gen. | inrigivi |
Dat. | inrigivo |
Acc. | inrigivum |
Abl. | inrigivo |
Voc. | inrigivum |
PLURIEL |
Nom. | inrigiva |
Gen. | inrigivōrum |
Dat. | inrigivis |
Acc. | inrigiva |
Abl. | inrigivis | |